Sizifo akmuo kasdieniniuose pasirinkimuose

„Viskas taip, bet dabar tam neturiu laiko“.  Teko girdėti, taip? O gal kartais net patys taip sau pasakote.

Ir tas jausmas, tarsi būtume užstrigę tame pačiame cikle, kuris diena iš dienos nesibaigia, tik nuovargis gylėja. Joe Dizpenza, savo darbuose nagrinėjęs neurobiologiją ir neuroplastiškumą, yra pasakęs, kad mes kiekvieną dieną pragyvename beveik taip pat kaip vakar. Mūsų pasirenkamų maisto pirkinių sąrašas kasdien toks pat, retas kuris gamina daugiau nei 20 patiekalų. Važiuojame tais pačiais keliais, o kartais važiuodami „atsijungiame“ ir rankos pačios vairuoja, akys viską mato, kūnas automatiškai reaguoja, atlieka veiksmus. Tie patys draugai, žmonės ir jų istorijos aplink. Nesimokydami naujų dalykų ir nenaudodami smegenyse esančių neuronų jungčių pasmerkiame jas nykimui. Neuroplastikos tyrinėtojai, tokie kaip Michael Merzenich, įrodė, kad aktyviai naudojant ir stimuliuojant smegenis formuojasi nauji neuronų ryšiai, tačiau pasyvus gyvenimo būdas ir rutininiai veiksmai sumažina šių jungčių efektyvumą. Mokslininkai taip pat nustatė, kad neveiklios smegenys greičiau patiria atrofinį nykimą, vadinasi mes patys prisidedame prie to, kad mūsų smegenys nyktų. Tai apie ką mes mąstome.  Noriu jums papasakoti vieną istoriją: išsiskyrusi moteris, praėjus dviem metams, po tikrai sudėtingo ir alinančio skyrybų proceso užsiregistravo pažinčių programėlėje. Užkilus euforijai, nuo pirmų įtraukiančių susirašinėjimų nusprendė nueiti į susitikimą.  Pradėjo ruoštis iš anksto tiek morališkai, tiek puoselėti savo išvaizdą, pirkti naujus drabužius. Susitikimas įvyko, tačiau vyrukas jų susitikime ilgai neužsibuvo, netrukus pasakė, kad jau turi eiti ir nebesusitiks su ja antrą kartą. Moteris labai susijaudino, todėl puolė iškarto pasakoti kas nutiko savo artimiausiai draugei, o toji jai ir atsako: „O ko tu tikėjaisi, pažiūrėk į save, kaip tu atrodai, visa nutukus, dar tie tavo dantys, o rūbai šie tau netinka, matyt ir kalbėjai jam nesąmones, tai kaip tu galėjai jam patikti?“. Na, ką jūs pagalvojote apie tokią geriausią draugę? Turite tokių draugų jūs? Tai žinote ką – ši moteris taip kalbėjosi pati su savimi.

Jei dalį dienos, mes veikiame automatizuotai, dalį dienos maitiname save kenkėjiškomis mintimis, tai kur tas laikas džiaugsmui?

Naujos neuronų jungtys kuriamos tada, jei smegenims duodama pasikartojanti nauja informacija, mes tą pasikartojimą ūkiškai kartais pavadiname „smegenų plovimu“. Keisdami mintį, keičiame elgesį, o keisdami elgesį keičiame ir savo ateitį. Tai kaip galima „tas mintis“ prasiskalbti? Tai įvesti naujų veiklų, hobių ar patyrimų. Vienas iš paprasčiausių važiuojant automobiliu (ar autobusu, traukiniu ir pan.) telefono „skrolinimą“ (Doomscrolling – terminas, apibūdinantis obsesyvų ir perteklinį ir greitą braukymą pirštu per socialinių medijų platformas ar naujienų portalus) pakeisti audio knygų klausymu. Dr. Michael Merzenich tyrė, kaip smegenys sugeba prisitaikyti ir keistis, mokantis naujų įgūdžių ar keičiant mąstymą. Dr. Carol Dweck „Mindset“ teorijos autorė, analizavo, kaip mąstymo pokyčiai („fiksuoto“ ir „augimo“ mąstymas) keičia neuronų aktyvumą ir įtakoja žmonių elgesį. Ji taip pat nustatė, kad asmens suvokimas apie savo gebėjimus (pavyzdžiui, „aš galiu to išmokti“) tiesiogiai susijęs su naujų neuronų jungčių formavimusi. Dr. Norman Doidge knygoje „Save keičiančios smegenys“ („The Brain That Changes Itself“) apžvelgė neuroplastikos atradimus ir jų taikymą kasdieniame gyvenime. Jis pabrėžė, kad formuojant naujus įpročius ar keičiant mintis galima suaktyvinti neuronų augimą išvystyti naują elgesį. Mokslas jau įrodė neuroplastiškumą, tereikia: 1. Naujų dirgiklių (pvz. audio knyga ar įprasta knyga) 2. Pakartojimai (pvz. to ką skaitėte/išgirdote papasakojimas draugui. Tokia vadinama „neuronų mankštelė“, kuri stiprina sinapsės ryšius arba kitaip tariant – pradėjote mokintis, jūsų naujo įgūdžio (minties) keliukas jungiantis informacijos perdavimo ir priėmimo jungtį nuo „vieškeliio“ galinčio tuojau apaugti žolėmis virsta į storo esfalto kelią. Taip įgalinama perskaityta informacija. Ir trečioji. 3. Emocinė svarba – tai kaip tu pats vertinsi naujai gautą informaciją – ją priimsi ar neigsi (priešinsies). Čia negali būti „per prievartą“ kišamų tiesų, reikia būti smalsiu, pasirengusiu priimti.

Ir mums taip lengva nepastebėti Sizifo akmenio savo dienoje, gyvenime. Nes prabundame ryte pailsėję ir turime jėgų „na dar paridensiu“. Simboliška, bet artėjant metų pabaigai norisi ne tik apmąstyti šiuos metus, perversti savo užrašus ir pagalvoti , tai kaip šią gyvenimo dovaną – laiką, galėčiau panaudoti aš. Priminsiu Jums, tik tai, kad žemė sukasi 1670 kilometrų per valandą greičiu, tiesa tik ties pusiauju, nes kuo arčiau polių, tuo sukimosi greitis mažesnis, poliai yra sukimosi ašies taškai ir praktiškai nejuda. Norisi ir čia įžvelgti paraleles tarp tų, kurie pačiam epicentre – tiek patys sukami žemės, tiek ir patys stipriai bėga ir tų, kurie tiesiog ramiai stebi aplinką nykstančiose ledynuose. Tiek vieniems, tiek kitiems, linkėčiau prisiminti Sizifo akmenį ir rasti laiko apie tai pagalvoti.